UAB VALGEDA



     Kas tai yra jodas, kokia jo reikšmė žmogaus organizmui ir kaip išvengti jodo trūkumo maiste?


     Jodas buvo atrastas 1911 metais jūros dumbliuose ir greitai pradėtas vartoti kaip vaistas. Dar senovės graikų ir romėnų laikais pastebėta, kad jūros kopūstų milteliais galima gydyti “gūžį”.


     Jodas - tai mikroelementas ir žmogui jo reikia nedaug - 150 mikrogramų per parą. Visame žmogaus kūne yra 10-20 miligramų jodo, daugiausia – skydliaukėje (jos hormonų tiroksino (T4) ir tironino (T3) sudėtyje).


     Jodo trūkumas maiste įtakoja ir vaisiaus, esančio įsčiose, ir suaugusio žmogaus sveikatą.


     Pasaulio Sveikatos Organizacijos duomenimis, jei nėščia moteris negauna pakankamai jodo su maistu (paros norma 180 mikrogramų), tai atsiranda didesnė savaiminio aborto, priešlaikinio gimdymo, vaisiaus įgimtų anomalijų ar net mirties tikimybė.


     Jodo trūkumas ypač paliečia naujagimio smegenis - jos lėčiau vystosi. Gimusio kūdikio smegenys sudaro tik viena trečiąją suaugusio smegenų dydžio ir baigia vystytis antrų metų pabaigoje. Todėl jei kūdikis negauna reikiamo kiekio jodo su maistu (11-12 mėn. amžiaus - 50 mikrogramų per parą, 1-6 metų - 90 mikrogramų per parą), gali išsivystyti protinė ir fizinė negalia.


     Lietuvoje 1993 m. pradėtame visų naujagimių skryminge hipotizeozes (skydliaukės hormonų trūkumo) nustatyta, kad iš 5200 naujagimių vienas serga. Šios ligos galima priežastis yra jodo trūkumas motinos maisto racione.


     Vaikams jodo deficitas dažniausiai pasireiškia “gūžiu” (ypač mergaitėms). Net jei ir nėra jokių regimų skydliaukės pakitimų, jodo trūkumas maiste gali sąlygoti mažesnį intelekto koeficientą (mokslininkų duomenimis - 10-15 proc.), tokie vaikai blogiau mokosi, lėčiau auga.


     Suaugę taip pat serga “gūžiu”. Net ir nesergantiems būdinga apatija, susilpnėjusi protinė veikla, iniciatyva, sunkiau priimami sprendimai.


     Taigi aktualu praturtinti savo šeimos maisto racioną jodo turinčiais maisto produktais.


     Įprastuose maisto produktuose jodo kiekis nedidelis - 4-15 mikrogramų 100g produkto. Daug jo turi jūros žuvys - 70 mikrogramų, menkės kepenyse - iki 800 mikrogramų. Tačiau daugiausia natūralaus jodo yra jūros kopūstuose. Priklausomai nuo jų rūšies ir surinkimo laiko - nuo 50000 iki 70000 mikrogramų 100 g. Jūros kopūstus rekomenduojama vartoti vietoj joduotos druskos, sergantiems širdies kraujagyslių, inkstų ligomis, turintiems aukštą kraujospūdį. Be to, jūros kopūstai mažina cholesterolio kiekį kraujyje, stimuliuoja virškinamąjį traktą, tonizuoja širdies kraujagyslių sistemą, stiprina imunitetą. Jūros kopūstus labai tinka vartoti kaip paprastą maisto produktą vietoj įprastų kopūstų. Gaminant valgį jie ir kaip prieskonis dedami į pirmus, ir net į trečius patiekalus. Džiovintų jūros kopūstų yra ir mūsų parduotuvėse.

     Mikroelemento jodo svarbą ir būtinumą nuolat turi prisiminti, ir savo maisto racioną papildyti nėščios, ir vaisingo amžiaus moterys, ir turinčios vaikų šeimos.