JŪROS KOPŪSTAI (LAMINARIA) - SVEIKATOS ŠALTINIS


     Tautos, gyvenančios jūrų ir vandenynų pakrantėse, nuo senų laikų vartodavo jūros dumblius ne tik kaip puikų maisto produktą, bet ir kaip efektyvius vaistus daugybės ligų gydymui ir profilaktikai. Dar VIII a. iš jūros dumblių paruošdavo efektyviai veikiančius preparatus vandenligės gydymui. Senovės Kinijoje jūros dumblius vartojo pūlinių ir piktybinių navikų gydymui. Indijoje nuo seno jūros dumbliai žinomi kaip efektyvi priemonė kai kurių endokrininių liaukų susirgimų gydymui.

     Garsusis rusų tyrinėtojas Krašenikovas, aplankęs XVIII a. Kamčiatką, pastebėjo, kad vietiniai aborigenai labai vertina jūros dumblių gydomasias savybes.Jis raše:”yra dar jūros žolė Jaranga, kuri prie Lopatkos išmetama į krantą ir labai panaši į banginio ūsus. Šia žolę vietiniai gyventojai mirko šaltame vandenyje ir geria, esant dideliems pilvo skausmams”. Iki šiol šie augalai neprarado savo autoriteto. Jų panaudojimo diapazonas kasmet plečiasi.

     “Jūrinė farmakalogija” dar tik gimsta. Netolimoje ateityje jūros augalų ir gyvių organizmai gali tapti unikaliu naujų, ypač veiksmingų vaistų žaliava, gamybos šaltiniu. Šie naujieji vaistai būtų vartojami pačių sunkiausių ligų gydymui.

     Labiausiai vertinamas dumblis - jūros kopūstai - laminarija (Laminaria). Tai 1-13 metru ilgio rudieji jūros dumbliai su juostine sluoksniaplokšte. Sluoksniaplokštė stipriai įsitvirtina jūros dugne panašiomis į šaknis ataugomis - rizoidais. Laminarija sudaro ištisas kolonijas visose šiaurės ir tolimųjų rytų jūrose. Šių augalų paruošos daugiausiai atliekamos ekologiškai švarioje Baltojoje jūroje, jie nušienaujami specialaus įrenginio pagalba 5 - 6 m gylyje ir džiovinami saulėje.


Sveikatos akumuliatorius


     Praėjusio šimtmečio pradžioje mokslininkas Stenfordas atrado jūros dumblių sudėtyje algino rugštį. Praėjus porai metų po šio atradimo šią rūgštį antrą kartą aptiko Kreftingas ir pavadino ją dumblių rugštimi, manydamas, kad jis pirmasis aptiko šią vertingą medžiagą.

     Dauguma jūros kopūstų gydomųjų savybių aiškinama kaip tik dėl šio polisacharido. Algino rugšties kiekis dumbliuose svyruoja nuo 11 iki 60 %. Pagal savo funkcijas algino rugštis panaši į pektiną, esantį uogose, vaisiuose ir daržovėse.

     Algino rūgštis turi ypatingą savybę - absorbuoti vandens kiekį iki 300 kartų didesnį už savo svorį.

     Maisto produktai iš jūros dumblių (pagal turimus kiekybinius ir kokybinius baltymų ir angliavandenių rodiklius) nusileidžia maisto produktams, pagamintiems iš žemės augalų, tačiau jie turi vertingų savybių, kurių neturi antžeminių augalų maisto produktų žaliava, butent:

1.Absorbuoti didelį kiekį vandens ir labai padidinti savo tūrį.
2.Turi savyje specifinių tik jūros augalams būdingų kaloidinių polimerų (agaro, algino rugšties ir kt.), manito.
3.Daug kartų didesnį negu antžeminiai augalai makro - mikro elementu kiekį.

Todėl jūros kopūstus reikia priimti ne kaip tiesioginį maisto šaltinį organizmo energetikai papildyti, o kaip dietinį ingriedientą.

Sausuose jūros kopūstuose esančių mineralinių makro - ir mikroelementų lentelė:



Elementai

Kiekis %

Elementai

Kiekis %

Elementai

Kiekis %

Chloras

9,8-14,7

Geležis

0,09-0,19

Rubidijus

0,6-1,0x10-4

Kalis

6,4-7,8

Bromas

0,034-0,13

Kobaltas

1,5x10-4

Natris

3,6-3,8

Boras

0,003-0,04

Titanas

5,4-6x10-4

Magnis

1,0-2,1

Stroncis

0,002-0,02

Nikelis

0,2-8,3x10-5

Siera

0,7-1,9

Manganas

0,0006-0,0015

Molibdenas

1,6-9,6x10-5

Silicis

0,46-0,65

Vanadis

0,0016

Kadmis

1,4x10-5

Fosforas

0,31-0,55

Cinkas

0,0018-0,0027

Radis

1,0-56,0x10-11

Kalcis

0,2-0,29

Aliuminis

0,0058-0,0062

Jodas

0,16-0,8

Arsenas

0,0007-0,005



     Jūros dumbliai turi didesnę negu kiti povandeniniai gyvi organizmai ypatybę - imti iš jūros vandens elementus ir juos akumuliuoti. Pavyzdžiui, magnio koncentracija jūros kopūstuose yra 9-10 kartu didesnė negu jūros vandenyje, sieros - 17 kartų, bromo -13. Viename kilograme jūros kopūstų yra tiek jodo, kiek 100000 litrų jūros vandens. Pagal daugelį turimų cheminių elementų jūros kopūstai žymiai pralenkia antžeminius augalus: boro jūros kopūstuose 90 kartų daugiau negu avižose, 48 kartus daugiau negu bulvėse ir burokėliuose. Jodo kiekis jūros kopūstuose keletą tūkstančių kartų didesnis negu antžeminiuose augaluose.

     75-85% jūros kopūstų mineralinių medžiagų sudaro vandenyje tirpstančios kalio ir natrio druskos (chloridai, sulfatai). Jūros kopūstuose yra gana didelis kiekis kalcio: 100g -155 mg. Sausuose jūros kopūstuose yra vidutiniškai 0,43% fosforo, tuomet, kai džiovintose bulvėse ir morkose - du kartus mažiau.

     Spektroskopiškai, neskaitant jau išvardintų elementų, aptikti varis, švinas, auksas, chromas ir kai kurie kiti elementai.

     Jūros kopūstai dideliais kiekiais sukaupia ne tik ivairius mikro - makro elementus, bet ir daugelį vitaminų. Labaratoriniai tyrimai rodo, kad jūros kopūstuose yra toks provitamino A kiekis, kaip ir vaisiuose - obuoliuose, slyvose, vyšniose, apelsinuose. Pagal vitamino B1 kiekį, džiovinti jūros kopūstai nenusileidžia sausoms mielėms.

     100 g sausų jūros kopūstų turi 10 mikrogramų vitamino B12. Jūros kopūstai gali buti vitamino C šaltinis mūsų kasdieniniame maisto racione. Džiovintuose jūros kopūstuose vitamino C yra nuo 15 iki 240 mg, o žaliuose - 30-47 mg. Pagal vitamino C kiekį jūros kopūstai prilygsta apelsinams, žemuogėms, svogūnų laiškams, rugštynėms.

     Jūros kopūstuose rasti vitaminai D, K, PP.

     Jūros kopūstai, kaip galingas ivairių cheminių elementų akumuliatorius, turi užimti deramą vietą medicininėje praktikoje.

Vitaminai ir mikro-makroelementai leidžia mums gyventi sveikai.


     Gana dideli kiekiai jūros dumblių telkiasi mūsų šiaurinėse jūrose. Jas juosianti sausuma, labai neturtinga augalais, turinčiais daug vitaminų. Todėl svarbu atrasti maisto produktų, turinčių daug vitaminų. Susidaro tinkamiausios salygos jūros augalų panaudojimui. Jūros augalai Tolimosios Šiaurės sąlygomis kartais vienintelis šaltinis, galintis patenkinti žmogaus poreikį daugybei vitaminų.

     Iki praėjusio šimtmečio pabaigos žmonija nieko nežinojo apie vitaminų ir mikroelementų egzistavimą. 1881 metais rusų mokslininkas Nikolajus Luninas pagamino dirbtinį ”pieną”, t.y. baltymų, riebalų, angliavandenių, druskų, esančių piene, mišinį ir ėmė juo maitinti peles. Po kiek laiko visos bandomosios pelės pastipo. Bandymo rezultatai parodė, kad gamtiniame maiste yra kažkokios medžiagos, kurių pats organizmas pasigaminti negali. Po trisdešimties metų juos pavadino ”vitaminais”. Šiandien jų priskaičiuojama kelios dešimtys. Vitaminai - labai įvairios prigimties medžiagos. Organizme jie nėra nei “statybinė medžiaga” nei “kuras”- jie reguliuoja medžiagų apykaitą.

     Per parą sveikam žmogui reikia tik keleto šimtų miligramų vitaminų. Tačiau pastaruoju metu, pasikeitus mūsų mitybos struktūrai, mes su maistu negauname netgi šio būtino kiekio.

Galime išskirti kelias žmonių grupes, kurios dažniausiai kenčia nuo vitaminų stokos:

1.Žmonės virš 45 metų amžiaus;

2.Rūkantieji (jiems daugiau reikia vitamino C);

3.Vartojantys alkoholį;

4.Moterys nėštumo ir maitinimo krūtimi periodu;

5. Sportininkai;

6.Žmonės, dažnai patiriantys stresą.


Vitaminų funkcijos


     Vitamino A trūkumas sutrikdo organizmo augimą bei regėjimą (išsivysto vištakumas). Šis vitaminas stiprina plaukus, dantis, stimuliuoja gleivinių bei jų funkcijų atstatymą, reguliuoja naujų ląstelių formavimo procesą.

     Vitaminas D padeda stiprinti kaulų audinius, dantis. Esant šio vitamino trūkumui, atsiranda augimo sutrikimai, kaulų bei raumenų silpnumas, vaikams vystosi rachitas.

     Vitaminas B1 dalyvauja angliavandenių, esančių maiste, virtimo į energiją procese, atlieka svarbią rolę nervų ir raumenų funkcijų normalizavime. Šio vitamino trūkumo požymiai: nuovargis, apetito praradimas, imuninės sistemos susilpnėjimas, jėgų praradimas, nervų uždegimas (polinevritas).

     Vitaminas B2 reguliuoja baltyminių ir riebalinių medžiagų apykaitą, butiną epitelinių audinių sutvirtėjimui ir reguliuoja gleivinių funkcijas. Esant trūkumui, pasireiškia nuovargis, gerklės skausmas, atsiranda įtrūkimai lūpų kampučiuose, pleiskanoja oda, ašaroja akys.

     Vitaminas PP (nikotino rugštis) atstato iširusias ląsteles, normalizuoja skrandžio ir kepenų funkcijas, stiprina širdį, yra greitai veikiantis “maistas nervams”.

     Vitaminas B12 dalyvauja kraujo kūnelių (eritrocitu) atnaujinime. Padeda išvengti anemijos, veikia baltymų apykaitos mechanizmą, dalyvauja lastelių regeneracijoje, stimuliuoja smegenų veiklą, maitina periferinius nervus, veikia kepenų funkcijas.

     Pantoteninė rūgštis (vitaminas B5) turi jauninančių savybių, padeda pašalinti riebalus, dezintoksikuoja ląsteles. Esat šio vitamino trūkumui, pastebimi augimo sutrikimai, nuovargis, sumažejęs atsparumas persišaldymo susirgimams.

     Askorbino rūgštis (vitaminas C) stiprina jungiamuosius ir kaulų audinius, saugo nuo infekcijų, stiprina imunitetą, atsparumą, esant nepalankiems aplinkos faktoriams. Vitamino C trūkumas gali iššaukti sunkų susirgimą- skorbutą. Šios ligos požymiai: galvos svaigimas, silpnumas, odos bėrimas, dantenų kraujavimas, dantų klibėjimas. Avitaminozė 4-5 menesių laikotarpyje gali baigtis mirtimi.

     Žinant, kad dumbliuose labai gausu ivairiausių vitaminų, gipovitaminozės profilaktika ir vitaminų trūkumo kompensacija gali būti lengvai pasiekiama, vartojant jūros kopūstus.

     Mokslininkų- medikų plataus masto epidemiologiniai tyrimai leidžia kalbėti apie kitus labai reikšmingus šiuolaikinio žmogaus mitybos statuso pažeidimus - tai ne tik daugumos vitaminų deficitas mitybos racione, bet ir mineralinių medžiagų (kalcio,geležies) ir mikroelementu (jodo, fluoro, seleno, cinko, ir kt.) trūkumas. Dargi iš įeinančiu į maisto sudėtį neorganinių medžiagų 15 yra laikomos nepakeičiamomis, kad mityba būtų racionali. Tai kalcis, fosforas, jodas, geležis, magnis, cinkas, varis, kalis, natris, chloras, kobaltas, chromas, manganas, molibdenas ir selenas.

     Kalcis - stiprina kaulus ir dantis, reguliuoja širdies ritmą ir dalyvauja nervinių impulsų perdavime.

     Geležis - padidina atsparumą ligoms, stiprina odą, pašalina nuovargį ir anemiją, susidariusią dėl geležies trukumo, taip pat aprūpina raumenis ir audinius deguonimi.

     Varis - pagerina geležies metabolizmą ir dalyvauja eritrocitų kūrime.

     Kalis - reguliuoja raumenų ir nervų funkcijas, pagerina smegenų aprūpinimą deguonimi.

     Manganas - mažina nuovargį, gerina atmintį, stiprina nervų sistemą ir stiprina raumenų refleksus.

     Cinkas - greitina žaizdų gijimą , skatina augimą, raminančiai veikia nervų sistema, saugo kepenis nuo užterštos aplinkos, kenksmingų medžiagų poveikio.

     Selenas - neleidžia išsivystyti širdies ir kraujagyslių susirgimams, padeda greitesniam raumenų augimui.

     Magnis - dalyvauja kaulų formavime, nervų ląstelių darbe, angliavandenių ir energetinėje apykaitoje.

     Norėdami išsaugoti sveikatą, mes turime valgyti maistą, prisotintą mikro ir makroelementais. Cheminių tyrimų rezultatai parodė, jog kaip tik jūros kopūstai turi subalansuotą ir organizmo lengvai įsisavinamą būtiną mikro - ir makroelementų sudėtį, kompensuojančią bet kokį mineralų trūkumų.

“Maistas” skydliaukei


     Senovės Kinijoje, imperatoriaus Kansi valdymo laikais (XIIIa) jūros kopūstų nevartojimas galėjo būti traktuojamas kaip antivalstybinis nusikaltimas. Yra duomenų, jog būta imperatoriaus įsako, ipareigojančio Kinijos piliečius kasdien vartoti jūros kopūstus kaip dietinę priemonę. Aprūpinimas jūros kopūstais buvo organizuojamas už valstybės lėšas, net į pačius atokiausius šalies kampelius. Tuo laiku, kaip liudija senovės šaltiniai, šiose vietovėse visiškai nepasitaikydavo žmonių, sergančių “gūžiu”. ”Gūžio” vystymosi priežastis - jodo trūkumas vandenyje ir dirvožemyje, sąlygojantis jodo nepakankamumą žmogaus organizme. Masiškas išplitimas sergančiųjų “gūžiu” toje ar kitoje vietovėje (endemos - graikų kalboje - vietinis) vadinamas endeminiu “gužiu”.

     Skydliaukė, dėl jos gaminamo hormono, yra svarbiausia endokrininė liauka, įtakojanti visų rūšių medžiagų apykaitą organizme. Normaliam hormonų išskyrimui būtina sąlyga - pakankamas jodo kiekis organizme. Šio mikroelemento dienos norma yra apie 200 mikrogramų. Šis mikroelementas patenka į organizmą su gyvulinės ir augalinės kilmės produktais. Jeigu vartojamo maisto produktuose nepakanka jodo, reikalingo žmogaus organizmui, prasideda kompensatorinis skydliaukės padidėjimas, kuris esant pastoviam jodo deficitui organizme, įsitvirtina ir dažnai tampa negrįžtamu. Taigi, “gūžio “ išsivystymas - organizmo reakcija į “žaliavos trūkumą”. Skydliaukė pradeda veikti pagal avarinį režimą, ir tam, kad aprūpintų pakankamu kiekiu tireoidino hormono gamybą, ji padidėja. Tai labai žymu, kadangi skydliaukė yra priekinėje apatinėje kaklo dalyje, ir, esant dideliam jos padidėjimui, yra panaši į mėgstančio atsargas paukščio prikimštą gūžį. Nepilnavertė skydliaukės funkcija gali turėti įtakos daugeliui organizmo funkcijų - vystosi hipoteriozė. Hipoterioze sergantys ligoniai liguisti, išpurtę, mažai judantys, lėtai vartantys liežuvį, sulėtejusiu mastymu, retu pulsu, sunkiai ir retai išsivalančiu žarnynu. Jeigu ligos požymiai pasireiškia jau kūdikystėje, neteisingai bręstant smegenims, gali išsivystyti silpnaprotystė - kretinizmas. Kretinas - tai ne keiksmažodis, o medicininis terminas, charakterizuojantis ligonio išorę su sunkia hypotireoze ir psichikos ypatumais. Skydliaukės harmonų kiekis pirmuosius du gyvenimo metus sąlygoja vaiko ūgį.

     Mūsų dirvožemis toks, kad vandenyje maža jodo, ir būtina pastovi jo dotacija.

     Kaip dabartinėmis salygomis vykdyti skydliaukės susirgimų profilaktiką?

     Jūros kopūstų vartojimo būdai ir metodai endeminio “gūžio” profilaktikai ir gydymui gali būti įvairiausi. Pavyzdžiui, Kamčiatkoje, kepant duoną, pridedama 3% jūros kopūstų miltelių. Ši duona parduodama kaip dietinė. Panaši duona su jūros kopūstais kepama ir plačiai vartojama Vakarų Europoje. Reikia pažymėti, kad pridėjus į kepamą duoną jūros kopūstų, pagerėja jos kokybė (duona ilgiau nesensta). Su jūros kopūstų įdaru gaminami ir konditerijos gaminiai. Ligų profilaktikai galima sausus jūros kopūstus dėti į visus namuose gaminamus valgius. Mokyklų ir ikimokyklinių įstaigų vadovai ir medicinos darbuotojai turėtų pagalvoti, kaip juos įtraukti į mokinių kasdieninę mitybą.

     Kuo jūros kopūstai pranašesni už kitus preparatus, turinčius jodo?

    &nb Dirbtinis produktas jokiu budu negali konkuruoti su gyva gamta. Jūros kopūstuose ne tik daug jodo - jie turi ir biologiškai aktyvių medžiagų, padedančių jį organizmui įsisavinti. Organiniai jodo junginiai greičiau negu ekvivalentinis kiekis natrio jodido normalizuoja skydliaukės funkcijas. Ir tai galima paaiškinti ne tik jodu, bet ir esančiais jūros kopūstuose svarbiais apykaitos procesams mikro ir makroelamentais, vitaminais.

     Literatūros šaltiniuose, ne tik senuose, bet ir šiuolaikiniuose, galima rasti nuorodas, kad jūros kopūstai atjaunina žmogaus organizmą, netgi prailgina gyvenimą. <

     Jūros kopūstuose yra cholesterolio antagonistas-betasitosterinas. Jis padeda tirpinti cholesterolio nuosėdas, esančias ant kraujagyslių sienelių. Be to, biologiškai aktyvūs komponentai, esantys jūros kopūstuose, padeda kraujagyslėms išsivalyti. Cholesterolio kiekio sumažinimą kraujyje didele dalimi kontruoliuoja, jūros kopūstuose esančios omega-3 tipo polinesočiosios riebiosios rūgštys.

     Jūros kopūstai turi antikoaguliacinių savybių, t.y. stabdo kraujo krešėjimo didėjimą ir trombų susidarymą. Jūros kopūstuose rastos antisklerotinio veikimo hormonų pavidalo medžiagos.

     Galima sakyti, kad gamta padirbėjo kaip talentingas farmakologas, specialiai sukūręs vaistus prieš aterosklerozę.

     Sergant ateroskleroze, jūros kopūstų milteliai vartojami po ½ - 1 arbatinį šaukštelį per dieną gana ilgą periodą.

     

Vidurių reguliatorius


     Ypatingai gerai jūros kopūstai veikia žarnyno veiklą, esant vidurių užkietėjimui. Vidurių užkietėjimas gali atsirasti ir visiškai sveikam žmogui, pavyzdžiui, ilgos kelionės metu, pakeitus įprastą aplinką, pakeitus gyvenimo ritmą.

Stuburas, sąnariai, nervai…


     Iš jūros vandens, prisotinto šimtais organinių ir mineralinių junginių, jūros kopūstai pasisavina jų gyvybei reikalingas maisto medžiagas, paversdami juos aktyviais junginiais, galinčiais žmogaus organizmui padėti pasveikti. Kai kuriose jūrinėse šalyse, pavyzdžiui, Norvegijoje, jūros kopūstų voniomis naudojasi sąnarių skausmams sumažinti. Žinomas toks receptas: 50 g džiovintų jūros kopūstų užpilame 10 l pašildyto vandens. Procedūros trukmė 15-20 minučių. Geriausia šią procedūrą atlikti prieš einant miegoti. Paruoštas mišinys tinka vartoti 3-4 kartus. Kursas 12 - 15 procedūrų.

     Sergantiems osteochondroze padeda jūros kopūstų “purvo” kompresai. Paruošti jį nesudetinga. 10 l pašildyto vandens reikia įberti 300 g džiovintų jūros kopūstų, leisti pastovėti pusę valandos, iškošti per marlę. Ant skaudamos vietos marline servetele, užtepti “purva” 2 cm sluoksniu. Iš viršaus pridengti polietileno plėvele, vata ir aprišti. Rekomenduojama atlikti ne mažiau 5-6 ir ne daugiau 12-15 procedurų. Bet prieš pradedant gydytis reikia pasikonsultuoti su gydytoju.

Kad nesirgtumėte ir kad susirgę - pagytumėte


     Profilaktinė ir gydomoji jūros kopūstu dozė nedidelė. Pakanka suvalgyti po 1 arbatinį šaukštelį džiovintų dumblių. Džiovintus jūros kopūstus galima berti į sriubą, troškinamas daržoves, salotas ir t.t.

     Šalutinio poveikio jūros kopūstai turi nedaug - padidintas jautrumas jodui, esant ūmiems vidaus organų susirgimams. Jūros kopūstai neiššaukia pašalinių veiksnių, prie jų negalima priprasti ir gydomasis efektas nesumažeja, kaip, kad vartojant daugelį sintetinių preparatų. Jūros kopūstus galima valgyti visą gyvenimą ir kuo ilgiau jie bus vartojami, tuo didesne naudą jie atneš vartotojui.





JŪROS KOPŪSTAI - TAI NE TIK JODAS.


Jūros kopūstai - tai ne tik jodo šaltinis, esant jodo deficitui.


     Džiovintuose jūros kopūstuose jodo kiekis yra apie 70000 mikrogramų 100 gr produkto. Kokiomis savybėmis išsiskiria jūros kopūstai, lyginant juos su kitais jodo šaltiniais?

     Žinoma, kad ruduose dumbliuose, kurių klasei priklauso jūros kopūstai (LAMINARIA), iki 95% juose esančio jodo yra organiniuose junginiuose, iš jų maždaug 10% sąryšyje su baltymais, kas taip pat turi didelę reikšmę. Be to, jūros kopūstuose yra kai kurių mono ir diotirodino - neaktyvių hormoninių medžiagų, esančių skydliaukės audiniuose, - jos taip pat yra organiniai produktai. Reikia pasakyti, kad vartojant neorganinius jodo preparatus, kuriems priklauso joduota druska, ne visada pasiekiama gerų rezultatų, ir esant perdozavimui, duoda nepageidaujamus jodo pertekliaus reiškinius (alerginę slogą, išbėrimus ir t.t.). Organinio jodo vartojimas netgi dideliais kiekiais neduoda jokių neigiamų reiškinių. Žinomi atvejai, kai individams prisiėjo ištisus metus maitintis daugiausia jūros dumblių produktais, tačiau jokių patologinių sveikatos nukrypimų nepastebėta.


     Jodo transformacija, patekusio į organizmą neorganinių druskų pavidale, nedidelė. Tuo tarpu biologiniai jodo junginiai žmogaus audinių lengviau utilizuojami, pilniau transformuojami ir daug geriau užsilaiko ir pilniau įsisavinami. Organiniai junginiai, esantys jūros kopūstuose, greičiau, negu ekvivalentiniai natrio jodidų kiekiai, normalizuoja skydliaukės funkciją. Tai galima paaiškinti ne tik jodo forma, bet ir esamais jūros kopūstuose daugybe mikro – makroelementais bei vitaminais, kurie stimuliuoja medžiagų apykaitą organizme.


     Pagal Švedijos firmos NRAV, daugelį dešimtmečių tiekiančios į Europos rinką tabletes iš jūros kopūstų "MARINIL", pateiktus davinius, 10 gr . džiovintų jūros kopustų turi vitamino E tiek pat, kiek 100 gr. morkų, vitamino D – kiek 9 kg abrikosų, kalcio – kiek viena stiklinė pieno, geležies - kiek 1 kg špinatų, jodo – kiek 11.6 kg menkės filė.

     Subalansuota makro – mikroelementų, esančių jūros kopūstuose, sudėtis kompensuoja bet kokį mineralinį nepakankamumą. Paprastai mineralinis ir vitamininis nepakankamumas yra sąlygotas arba sunkaus chroniško susirgimo, arba senyvo amžiaus, arba sunkaus fizinio apkrovimo. Visais šiais atvejais mikro – makroelementų trūkumo kompensacija gali būti pasiekta vartojant jūros kopūstus. Jūros kopūstai turi algino rugščių – gamtinių polisacharidų, kurių neturi antžeminiai augalai. Šie polisacharidai pasižymi stipriu sunkiųjų metalų sorbcijos efektu. Tokiu būdu iš organizmo pašalinami sunkieji metalai, taip vadinami toksinai, radionuklidai tame tarpe cezis, stroncis, turintys gana ilgą skilimo pusperiodį, ir esantys pagrindiniais radioaktyviniais teršalais. Bandymai parodė, kad algino rūgšties druskos – alginatai, kurie gaunami iš jūros kopūstų, pašalina radioaktyvius izotopus ne tik iš virškinamojo trakto turinio, bet ir iš raumenų, ir netgi iš kaulų audinio t.y. inkorporuotus radionuklidus.


     Maistiniai jūros kopūstai turi savyje fosfolipidus ir bromfenolus, turinčius aiškiai išreikštą antioksidantinį aktyvumą. Jie sugeba surišti laisvuosius radikalus, neleidžia jiems griauti ląstelių membranų, tuo pačiu padeda išvengti onkologinių susirgimų.

     Ir svarbiausia – dėka didelio kiekio poliprisotintų riebiųjų rūgščių Omega - 3 tipo - gamtinių chlorofilo darinių, jūros kopūstai pasireiškia imuno-moduliaciniu, imunokoreguojančiu veikimu, esant įvairiems imunitetiniams organizmo disbalansams.

     Tokiu būdu, jūros kopūstų vartojimas ne tik sprendžia jodo deficito problemą, tačiau ir padeda vykdyti gyventojų imunoprofikaktiką t.y. didinti tiek visos tautos sveikatingumą, tiek ir atskiro jos gyventojo.

     Gyventojų sveikatingumo gerinimo būdai ir metodai jūros kopūstų pagalba gali būti įvairiausi. Jūros kopūstų miltus galima dėti kepant duonos gaminius. Yra aprobuota receptūra duonos su jūros kopūstų priedu. Į visus duonos kepinius pridedama 0.4 - 0.5 gr jūros kopūstų miltų 1 kilogramui duonos. Jūros kopūstai gali būti sudėtinė dalis daržovių, grybų, žuvų konservų, uogienių gamyboje. Jūros kopūstai gali būti vartojami gaminant kasdieninį maistą, dedant juos į šaltus užkandžius, pirmus, antrus netgi į desertinius patiekalus. Tokia patirtis Lietuvos Respublikoje jau yra. Tai skanu, sveika ir naudinga, paprasta vartoti.


     Todėl galima teigti, kad "jūros farmakologija" tai tautos sveikatos šaltinis,
ir reikia aktyviau diegti ją į gyvenimą, ir į kasdieninį gyventojų maisto racioną,
kad išsipildytų Hipokrato žodžiai, ištarti gilioje senovėje:

"Tegu maistas bus jūsų vaistais, o vaistai - maistu!"